tai buvo giedro dangaus pasiilgusios akys
tai buvo vlgi naktis be maiausios vilties
ir vaigdi
ir a taip trokau matyti tamsoj kaip
iknosparniai mato
man taip reikjo igirsti balsus iminting moni
tai buvo mano agonijoj virpanios rankos
jos troko liesti t vies kur sklido i tavo aki
tai buvo niekad nepasiektas niekam neinomas krantas
tai buvo tkstaniai odi tyl tik neitart
tik niekada man meils mebus per daug
ir tai dabar a matau visus tuos kurie nekenia melo
ir tai dabar jau galiu pasakyt kad tavim a tikiu
ir tik iandien namuose kuriuose mes ilgai jau gyvenam
a i tikrj inau ka daryti kad bt viesiau
ir tik iandien man pavyko atrast pasiklydus prot
ir tik iandien a paadinau vl umigdytus jausmus
ir tik is momentas vienas vienintelis tam jis ir duotas
kad a galiau pamirti kas buvo ir rasti kas bus
ir a inau kad a liksiu toks pat kaip iandiena ir vakar
ir a inau jei mane kas pakeis tai vis tiek bsiu a
ir a inau kad dar begales kart a kilsiu su saule
nes dar tiek pat kart krentantis liftas emyn mane ne
Linkjimai nuo Ryio i Maeiki!
oras@mazeikiai.omnitel.net